Kodėl dažnai painiojame savivertę su pasiekimais? Juk savivertė – tai ne pasiekimai ar kitų pripažinimas.
Mes daug dirbame siekdami pripažinimo, puoselėjame savo talentus arba labai rūpinamės išvaizda tam, kad patys ir kiti mumis gėrėtųsi. Sulaukę komplimentų, pagyrų ar įvertinimo patiriame pasitenkinimą. Tai malonu, tai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos.
Tačiau tai – dar ne savivertė.
Tokie jausmai dažniausiai priklauso nuo išorės: nuo kitų žmonių reakcijų, mūsų pasiekimų ar aplinkybių. Jei jų sumažėja, kartu gali susvyruoti ir mūsų nuotaika ar požiūris į save.
Kas iš tikrųjų yra savivertė?
Savivertė atsiranda tada, kai mylime ir vertiname save tokius, kokie esame – be reikalavimų, be nuolatinių lūkesčių sau, be sąlygų.
Tai jausmas, kad esu vertingas žmogus vien todėl, kad esu. Mano vertė nepriklauso nuo pareigų, išvaizdos, turto ar kitų žmonių nuomonės. Aš esu unikalus, ir tai jau savaime yra pakankama.
Savivertė – tai santykis su savimi, kuriame yra pagarba, švelnumas ir supratingumas. Mes gerbiame save, nes pripažįstame savo vertę šiame pasaulyje. Mes esame brangūs sau, nes mokomės save mylėti ir savimi rūpintis.
Kaip atrodo sveika savivertė kasdienybėje?
Kai turime tvirtesnę savivertę:
- galime sau atleisti už klaidas
- nebaudžiame savęs už netobulumą
- mokomės iš patirties, bet nenurašome savęs kaip „blogo žmogaus“
- leidžiame sau pavargti, klysti, jausti įvairias emocijas
Savivertė leidžia apkabinti save ir padėkoti sau už kiekvieną dieną – net jei ji nebuvo tobula. Nes kiekvieną dieną praleidome taip, kaip tuo metu galėjome geriausiai.
Nuo ko pradėti stiprinti savivertę?
Savivertė neatsiranda per vieną dieną. Ji auga pamažu, kai pradedame:
- pastebėti, kaip kalbame su savimi
- mažinti savikritiką ir griežtumą sau
- sąmoningai rūpintis savo poreikiais
- leisti sau būti netobuliems
Tai procesas, kuriame mokomės būti sau ne teisėju, o palaikančiu žmogumi.
Kartais savivertę stiprinti vieniems būna sudėtinga, ypač jei ilgą laiką teko gyventi su kritika, nuvertinimu ar per dideliais reikalavimais sau. Terapijoje galime saugioje erdvėje tyrinėti santykį su savimi ir po truputį kurti tvirtesnį, švelnesnį vidinį pagrindą.
